pakrutėti — vksm. Iš báimės nedrįsaũ ir pakrutėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkrutėti — apkrutėti, àpkruta, ėjo tr. 1. Š atlikti (darbus), apsidirbti: Man ne pasakos rūpi, svarbu tik apkrutėt darbus Švnč. | refl.: Vos spėjame per darbymečius apsikrutėti Rm. Šiaip teip apsikrutam OG285. Vis šiaip teip apsidirbsim, apsikrutėsim Skr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkrutėti — atkrutėti, àtkruta, ėjo 1. tr. atidirbti: Per metus atkrutė̃s Zr. Bernas bijo daug prašyt, ba gali neatkrutėt Ml. 2. intr. Š pamažu ateiti: Vos vos beatkrutėdavo Vaižg. Aš àtkrutu, t. y. ateinu J. Ir aš šiaip taip vargais negalais atkrutėjau Pg … Dictionary of the Lithuanian Language
dranda — scom. (1) kas nerangus, nemiklus, drimba, liurbis: Iš jo nieko nėra – toks jau dranda Vžns. Ale jau tikra dranda: negali ir pakrutėti Ds. Jis turėjo gerą arklį, o dabar nuspirko seną drandą Trgn. ^ Ale tavo merga tai kaip dranda (didelė, nedaili) … Dictionary of the Lithuanian Language
iškrutėti — iškrutėti, ìškruta, ėjo 1. intr. kurį laiką judėti, nenustoti judėti: Žuvis išskrosta iškruta dar kelias valandas Š. 2. refl. nusidirbti, persidirbti: Bobelė išsikrutėjus buvo labai Švnč. 3. tr. išdirbti tam tikrą darbo normą: Šimtas darbadienių … Dictionary of the Lithuanian Language
krutėti — krutėti, krùta, ėjo 1. intr. R394, K, BM55, Lš, An, Trgn, Vrn, Skdt, Ob padarui, daiktui ar jo dalims judėti vietoje, kušėti: Jos lūpos nuolat krutėjo NdŽ. Nendrės krùta nuo mažiausio vandens judėjimo NdŽ. Kuolas, tvoros šulas kruta, bet žardas … Dictionary of the Lithuanian Language
nukrutėti — nukrutėti, nùkruta, ėjo 1. tr. nuimti, nuvalyti (javus nuo laukų); išdirbti žemę: Kviečiame padėti savo kaimynams nukrutėt laukus, įsisėti rš. Ta bagota bagotoji metus pragulėjo, ė ta biedna siratelė laukus nukrutėjo (d.) Prng. | prk.: Utėlėlių… … Dictionary of the Lithuanian Language
pajudėti — pajudėti, pàjuda, ėjo intr. 1. pakrutėti: Ir nepajudės kaip apatinis girnų akmuo Vvr. pajudamaĩ adv.: Apatinysis žandikaulis surakintas su kaukole pajudamai rš. 2. pasislinkti, pasivaryti į priekį: Na, vyrai, pajudėkim greičiau! T.Tilv. Vaikų… … Dictionary of the Lithuanian Language
paklibėti — paklibėti, pàkliba, ėjo intr. 1. kiek klibėti: Man dantys nors ir paklibėjo, bet užtat jokių nuostolių rš. Oi, mamyte, dantį, dantį [gelia], ir tą patį paklibantį Slv. 2. kiek pajudėti, pakrutėti: Ė ana ir nepàkliba pririšta Tvr. Neleida… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakrutėjimas — sm. (1) VoK7 → pakrutėti 1: Jukgi iš tinginio, iš nepakrutėjimo (nepaslankumo) nelaimė atėjo Vaižg. krutėjimas; pakrutėjimas; sukrutėjimas; užkrutėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
